Klausimai - Atsakymai |
 |
|
Ar dantų balinimas nekenkia dantims? Kokie yra dantų balinimo būdai? Kokie balinimo lazeriu pranašumai? Ar dantų balinimas tinka kiekvienam? Kaip ilgai laikysis balinimo efektas? Ar jūs naudojate metalines plombas? A. Gal kai kam gali pasirodyti keista, tačiau daugelis žmonių nežino, kad odontologais dabar vadinami buvę stomatologai (odontologija = stomatologija, odontologijos klinika = stomatologijos klinika). Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą, pavadinimas buvo pakeistas.
A. Dantų balinimas nėra naujiena pasaulyje. Į daugumą šiuolaikinių balinimo priemonių įeina vandenilio (arba karbamido) peroksidas, kuris dantų balinimui naudojamas jau daugiau nei 100 metų. Daugelis tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, patvirtina, kad sveikų dantų balinimas vandenilio peroksidu yra saugus, nepakeičia danties ir aplinkinių audinių struktūros. Be abejo, jis turi būti atliekamas laikantis nurodytų taisyklių ir sąlygų. Tai turi išmanyti tuo užsiimantis gydytojas- specialistas, kuris turi kontroliuoti ir apmokyti klientą.
A. Dantis galima balinti namuose arba gydytojo kėdėje. namuose- balina pats klientas (paprastai trunka 10-14 dienų). Yra įvairių juostelių, spec. lakų dantų balinimui namuose, tačiau efektyviausias iš naminių balinimo būdų- kapomis. Klientui pagal jo dantų formą padaromos individualios formelės "kapos", į kurias dedama spec. medžiaga ir užsidėjus ant dantų reikia laikyti kelias valandas (pagal gydytojo nurodymus) ne mažiau, kaip 10 dienų. Per visą balinimo laikotarpį būna padidėjęs dantų jautrumas ir reikia vengti dažančių maisto produktų, kavos, arbatos, raudono vyno, rūkymo. gydytojo kėdėje- balinimui naudojamas didesnės koncentracijos gelis, rezultatas - greitas. Tam, kad sustiprinti efektą, gali būti naudojamas lazeris, spec. lempos. Tokiu būdu gelio poveikis stipresnis ir rezultatai geresni. Paprastai užtenka vienkartinės procedūros, po kurios vieną parą būna padidėjęs dantų jautrumas ir tiek pat laiko reikia vengti dažančių maisto produktų ir gėrimų. Abu būdai geri ir efektyvūs, bet balinant kapomis reikia daugiau pastangų ir kantrybės, o gydytojo kabinete užtenka vieno vizito. Tačiau toks balinimas maždaug dvigubai brangesnis už balinimą namuose.
A. Dantų balinimas lazeriu - efektyviausias iš balinimo gydytojo kėdėje būdų. Balinimui naudojamas specialus gelis, kurio aktyvumas sustiprinamas lazeriu. Procedūra trunka apie 30 min, rezultatas matomas iš karto, padidėjęs dantų jautrumas visiškai praeina per 24 valandas. Lazerio pranašumas prieš balinimą kėdėje be šviesos šaltinio arba prieš balinimą naudojant kitus šviesos šaltinius (balinimo lempas) yra tas, kad lazerio spindulys yra suderintas su fotoaktyvuojamu geliu - visa lazerio spindulio energija panaudojama vandenilio peroksidui aktyvuoti vienu metu ir sugeriama; danties audiniai nekaista. Tai pats greičiausias balinimo būdas, nes per trumpą laiką gaunamas maksimalus balinančio gelio poveikis. Dėl palyginti trumpo gelio aplikacijos laiko, eliminuojamas neigiamas poveikis danties audiniams. Dauguma ofisinių dantų balinimo sistemų pagrįstos aktyvuojamu poveikiu kaitinat dantį, tuo tarpu lazeris aktyvuoja balinimo gelį monochromatine šviesa, o ne karščiu. Tačiau "stebuklingų" balinimo būdų iš viso nėra (mes savo klinikoje išbandėm daugumą), o dantų atsakas į balinimą individualus. Jei po balinimo kėdėje pacientas nori dar ryškesnio efekto, kartais rekomenduojamas papildomas naminis balinimas (mes visiems savo klientams padarome kapas), parenkant individualų balinimo protokolą (paprastai papildomam balinimui užtenka 2-3 dienų).
A. Negalima balinti dantų su nusidėvėjusiu ar pažeistu emaliu, esant dantenų uždegimui, periodontitui, daugybiniams dantų karioziniams pažeidimams, demineralizacijos dėmėms. Šią procedūrą rekomenduojama atidėti nėščiosioms, maitinančioms moterims, asmenims iki 18 metų, nešiojant breketus. Reikia žinoti, kad plombos, vainikėliai nebąla, tad po balinimo gali tekti keisti arba koreguoti. Nusprendus balinti dantis, rekomenduojama pasikonsultuoti su išmanančiu specialistu. K. Kaip ilgai laikysis balinimo efektas? A. Tai priklauso nuo asmens higienos ir mitybos įpročių - dažančių maisto produktų, kavos, juodos arbatos, raudono vyno vartojimo, rūkymo. Mes visiems, net ir po balinimo lazeriu, padarome kapas tam, kad palaikyti balinimo efektą. Tuo tikslu užtenka užsidėti kapas kelioms valandoms kartą į pusę metų.Tiems, kas mano, kad dantų balinimas "pririša", norėtume pasakyti, kad net ir nedarant palaikomojo balinimo, dantys bus baltesni, negu buvo iki balinimo. A. Krūminiams dantims kramtant tenka didelis krūvis. Kai daugiau nei pusė danties vainiko pažeista, ypač, jei defektas apima tarpdančius, rekomenduojama dantį restauruoti porcelianiniais (keramikiniais) užklotais. Lyginant su plombine medžiaga, porcelianas yra tvirtesnis (panašaus tvirtumo kaip danties emalis), todėl puikiai atlaiko kramtymo krūvį, mažesnė danties sienelių lūžių tikimybė. Restauruojant užklotu, danties nereikia šlifuoti, išsaugomi likę danties audiniai, dantis atstatomas itin estetiškai. K. Kas yra porceliano laminatė? A. Porceliano laminatė arba viniras- plona bemetalės keramikos plokštelė, priklijuojama ant danties išorinio paviršiaus. Taip koreguojama danties forma, spalva, galima uždaryti tarpelius tarp dantų. Porceliano restauracijos atrodo labai natūraliai, danties reikia šlifuoti nedaug. Anksčiau tai buvo prieinama tik Holivudo žvaigždėms, šiandien tai tampa viena populiariausių kosmetinės odontologijos procedūrų. Naudojant CEREC 3D sistemą, aukščiausios kokybės porceliano užklotą ar laminatę galima pagaminti vieno vizito metu.
K. Ar jūs naudojate metalines plombas? A. Amalgama (metalinė plomba) naudojama odontologijoje jau daugiau kaip 150 metų.
Sudėtis: maišoma iš 2 komponentų : 50% skysto gyvsidabrio ir 50% metalų lydinio miltelių (sidabro, vario, alavo, cinko) Metalinė plomba, per visą ilgą naudojimo laiką, kėlė karštas diskusijas. Tiesą sakant, jokia kita medžiaga odontologijoje neturėjo tiek prieštaringų vertinimų. Pabandysime trumpai apžvelgti „šalininkų" ir „priešininkų" nuomones: Šalininkai: Tai labai tvirta, ilgalaikiška, nebrangi plomba, galinti atlaikyti didelį kramtymo krūvį. Sumaišius metalinę plombą, gyvsidabris tampa neaktyvus, o į organizmą išskiriamas jo kiekis per mažas, kad sukeltų apčiuopiamą poveikį, todėl medžiaga yra saugi. Paskutiniu metu amalgamos tobulinamos, keičiant metalo komponentų santykį (padidintas vario kiekis), be to galima naudoti cheminį surišėją laikomumui pagerinti. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių šių plombų žalingumą organizmui. Toks ilgalaikis amalgamų naudojimas ir populiarumas yra kokybės garantas šiai plombai Priešininkai:
Gyvsidabris, įeinantis į metalinės plombos sudėtį - pats toksiškiausias ne radioaktyvus elementas, be to pats lakiausias iš lakiųjų metalų, beskonis, bekvapis. Dėvint metalinę plombą, į organizmą išskiriamas pastovus gyvsidabrio kiekis (1-29 miligr/dieną, saugiu kiekiu laikoma 10 miligr/dieną). Net jei ir nedieliais kiekiais, į organizmą išskiriamas itin nuodingas elementas. Tai, koks kiekis išskiriamas, priklauso nuo amalgamų skaičiaus, mišinio sudėties ir kokybės, plombos vietos- kramtomajame ar kitame paviršiuje. Didesnis gyvsidabrio kiekis išsiskiria vartojant karštą maistą ir gėrimus, kramtant, valant dantis. Gyvsidabris kaupiasi įvairiuose žmogaus organuose (daugiausia - smegenyse, todėl neigimiausias jo poveikis - neurotoksiškas). Skirtingais tyrimais pastebėtas ryšys tarp gyvsidabrio išskyrimo į organizmą ir daugybės neurologinių (Alzhaimerio, Parkinsono ligų, autizmo) bei autoimuninių ligų (vilkligės, išsėtinės sklerozės ir kt.). Visų šių susirgimų priežastys ir paleidžiamieji mechanizmai iki šiol tiksliai neišaiškinti. Šiai dienai gyvsidabrio kiekį gyvo žmogaus organizme išmatuoti neįmanoma, kraujo ir šlapimo, taip pat ir plauko tyrimai nerodo tikrojo kiekio (tik po ūmaus apsinuodijimo bus ryškesnis padidėjimas), gyvsidabris kaupiasi organuose, iš organizmo išsiskiria labai lėtai, visi tyrimai parodo tik tendencijas. Amalgama neturi cheminio sukibimo su dantimi, ką turi kitos šiuolaikinės plombos (bandymai naudoti cheminį surišiklį - nepatikimi), todėl preparuojant dantį, ertmei reikia suteikti tam tikrą formą geram mechaniniam laikomumui užtikrinti, dėl to silpnėja danties sienelės (dažnai per daug išploninama toje vietoje, kuri neatspariausia lūžiams). Mes neesame nei vienoj, nei kitoj pusėj, įrodyti amalgamų saugumą ar pavojingumą - mokslininkų darbas. Tačiau, būdami kosmetiniai odontologai, mes šių plombų nenaudojame dėl prastos estetikos. Naujų medžiagų atsiradimas odontologijoje leidžia dantį restauruoti ne tik estetiškai, bet ir garantuojant reikiamą tvirtumą. |